Termino apibūdinimas:
Gamtos elementai, naudojami gamybinėje ir negamybinėje veikloje ir tenkinantys žmonių poreikius. Skiriami realūs ir potencialūs gamtos ištekliai. Realūs ištekliai tokie, kurie naudojami ūkinėje žmonių veikloje jų poreikiams tenkinti. Potencialiems gamtos ištekliams priskiriami gamtos turtai, kurių dėl mokslo ir technikos pažangos lygio ar dėl kitų priežasčių šiuo metu dar negalima efektyviai eksploatuoti. Gamtos ištekliai dar skirstomi į neišsenkančius ir išsenkančius. Pastaruosius sudaro atkuriami ir neatkuriami ištekliai. Prie atkuriamųjų priskiriami augmenijos ir gyvūnijos pasauliai, dirvožemiai, o prie neatkuriamų – gyvenamoji erdvė ir naudingosios iškasenos. Taip pat dar yra skiriami išsenkantys ir neišsenkantys gamtos ištekliai. Pirmieji yra kiekybiškai riboti ištekliai, o antrieji – kiekybiškai neriboti ištekliai. Gamtos išteklių mokesčiai – mokesčiai už teisę naudoti (eksploatuoti) gamtos išteklius, atsižvelgiant į paimtų gamtos išteklių kiekį ir kokybę.