Tai investicijų portfelio valdymo strategija mažinti riziką vienu metu investuojant į skirtingą turtą, t. y. akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą, kurio vertės kitimas ta pačia kryptimi mažai tikėtinas.

Diversifikacijos esmė – išskirstyti investicijas taip, kad visų investuoto turto dalių vertės kritimas vienu metu būtų mažai tikėtinas.

Diversifikacija yra vienas iš dviejų bendrų metodų siekinat sumažinti investicijų riziką. Kitas yra hedžingas.

Turimo turto diversifikavimo strategija priklauso nuo daugelio faktorių: investuotojo amžiaus, turimo turto, rizikos tolerancijos, artimiausių finansinių planų ir pan.

Pirmiausia reikėtų diversifikuoti savo turtą pasirenkant įvairias turto kategorijas: nekilnojamąjį turtą, akcijas, obligacijas, terminuotuosius indėlius, fondus, išvestines priemones ir kitas investicines galimybes. Šiuo diversifikavimo etapu esminis indikatorius turėtų būti rizikos įvertinimas. Jaunas investuotojas gali rizikuoti daugiau, nes tikėtina, kad per ilgesnį investicijos laikotarpį nuvertėjusias ar prarastas investicijas pavyks kompensuoti. Vyresnio amžiaus investuotojas turėtų rinktis mažesnės rizikos instrumentus.

Kaip praktiškai veikia investicijų diversifikavimas? Sakykime, nusprendėte investuoti į dvi bendroves: viena pardavinėja ledus, o kita arbatą. Investavus į ledų pramonę, jums seksis, jei dienos bus karštos, o šaltos dienos jums bus nuostolingos. Ir atvirkščiai: jei kaip investicijų objektą pasirinksite arbatos pardavėją, džiaugsitės šalčiu ir nerimausite kepinant saulei. Investuodami į vieną iš šių bendrovių visada rizikuosite. Tačiau jei investicijas paskirstytumėte tarp jų abiejų (t. y. diversifikuotumėte), riziką sumažintumėte.