Termino apibūdinimas:
Darbo rinkos mechanizmo funkcionavimo organizacinė institucinė forma.
Ją galima apibūdinti kaip valstybinių ir nevalstybinių institucijų (įdarbinimo tarnybos, įmonių ir firmų personalo skyriai, profesinės organizacijos) sistemą, teisinių normų, reguliuojančių šių institucijų veiklą bei darbdavių ir darbuotojų tarpusavio santykius.
Įvairios, infrastruktūros grandys tiria darbo rinkos konjunktūrą, darbo jėgos pasiūlą ir paklausą, atlieka bedarbių apskaitą, organizuoja jų socialinę apsaugą ir mokymą bei perkvalifikavimą, padeda įsidarbinti.
Išvystytos darbo rinkos šalims būdingos institucijos (profsąjungos, darbdavių asociacijos, arendatorių sąjungos), organizuojančios darbdavių ir samdomų darbuotojų bendradarbiavimą, ginant jų kolektyvinius interesus, atliekančios valstybinį tarpininkavimą (trišaliai susitarimai) socialinės partnerystės klausimais.
