Termino apibūdinimas:
Galinčių ir norinčių dirbti pagal samdos sutartį žmonių skaičius ir jų socialinė–demografinė bei profesinė–kvalifikacinė struktūra. Darbo jėgos pasiūla – tai užimtieji asmenys ir bedarbiai.
Darbo pasiūlą apibūdina individų gebėjimas ir noras dirbti konkretų darbą, esant alternatyvioms darbo užmokesčio, darbo sąlygų, darbo laiko ir vietos pasirinkimo galimybėms.
Siaurąja prasme darbo jėgos pasiūla – tik bedarbiai. Ją apibūdina absoliutiniai ir santykiniai rodikliai: bedarbių skaičius, konkurencijos laipsnis, darbo pasiūlos intensyvumo rodiklis. Pastarasis rodo besikreipiančių į darbo biržas per tam tikrą laikotarpį piliečių procentinį santykį su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi. Remiantis šiuo rodikliu galima palyginti darbo pasiūlos intensyvumą atskiruose regionuose.
Darbo jėgos pasiūla pagal tarptautinius standartus – tai gyventojai, kurie tyrimo momentu siūlo savo darbą paslaugų ir prekių gamybos sferoje, darbo laikas, kai gyventojai dirba arba galėtų dirbti apskaitos laikotarpiu, darbo intensyvumas, gyventojų profesinio pasirengimo lygis.
Dauguma šių duomenų gaunama atliekant namų ūkių darbo jėgos atrankinius tyrimus, o kitus duomenis, pvz., apie darbo intensyvumą, kvalifikacijos panaudojimą, galima rasti kituose šaltiniuose.
Darbo pasiūlos struktūra rodo bedarbių kontingentą (procentais) pagal profesinius-kvalifikacinius ir socialinius-demografinius požymius, turinčius įtakos jų konkurencingumui darbo rinkoje.