Termino apibūdinimas:
Tai visuomenės darbo jėgos poreikis darbo rinkoje, kurį norint panaudoti yra atitinkamos gamybos priemonės (darbo vietos) ir darbo apmokėjimo fondas. Paklausa yra svarbiausias darbo rinkos imlumą apibūdinantis rodiklis.
Darbo paklausą plačiąja prasme apibūdina dirbančiųjų skaičius plius laisvų darbo vietų skaičius.
Darbo jėgos paklausą siaurąja prasme apibūdina tokie rodikliai, kaip darbo biržose užregistruotų laisvų darbo vietų skaičius, darbdavių paraiškų dėl darbuotojų skaičius, darbo vietų vakantiškumo lygis.
Teritorinėse darbo biržose kaupiama informacija apie laisvas darbo vietas pagal profesijas arba bent profesijų grupes. Be to, išskiriama darbo jėgos paklausa pagal ekonomines veiklos rūšis ir atskirus ekonomikos sektorius (valstybinis, privatus).
Darbo paklausos struktūra parodo laisvų ir naujai įsteigtų darbo vietų sudėtį (procentais) pagal profesinius–kvalifikacinius, socialinius–demografinius ir kitus požymius. Asmenims, norintiems užimti konkrečias darbo vietas, keliami tam tikri profesiniai–kvalifikaciniai reikalavimai. Specialios, pvz., kvotinės darbo vietos skiriamos įdarbinti bedarbius, kurie turi daugiau galimybių įsidarbinti.
