Fiziniai ir protiniai žmonių gebėjimai, kuriuos galima panaudoti ekonominėje ar kitoje visuomeniškai naudingoje veikloje.

Darbo jėgos pagrindą sudaro žmogaus darbingumas, t. y. sveikatos būklė, žinios ir įgūdžiai, kuriuos naudojant galima atlikti tam tikro sudėtingumo ir apimties darbą. Pagal tarptautinius standartus sąvokos darbo jėga ir ekonomiškai aktyvūs gyventojai yra sinonimai. Taigi sąvoka darbo jėga vartojama dvejopa prasme: 1) kaip visuminis žmonių gebėjimas dirbti; 2) kaip statistinis rodiklis, apibūdinantis ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičių. Darbo jėgos išlaisvinimas yra visuma priemonių, kuriomis perskirstomi darbuotojai dėl mokslo bei technikos pažangos ir darbo našumo augimo. Darbo jėgos kaita – nuolatinis darbuotojų skaičiaus kitimas organizacijoje priimant naujus ar atleidžiant dirbančius žmones. Šiuolaikinėmis sąlygomis labai dažnai dirbančiųjų kvalifikacija neatitinka naujų darbo proceso sąlygų. Pasenus technikai ir technologijai, kartu netobulėja ir ją taikę specialistai. Atgyvenusi technika keičiama nauja, o ją taikę darbuotojai privalo kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti.