Termino apibūdinimas:
Tai valstybės įstatymais nustatyto amžiaus žmonės, neatsižvelgiant į jų aktyvumą darbo rinkoje.
Dauguma darbingo amžiaus gyventojų yra ekonomiškai aktyvūs. Nebūtinai tik darbingo amžiaus gyventojai yra ekonomiškai aktyvūs, nes faktiškai dirba ir kai kurie nedarbingo amžiaus gyventojai (pensininkai, paaugliai).
Iki 1995 metų Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojais buvo laikomi 16-59 metų amžiaus vyrai ir 16-54 metų amžiaus moterys. Pagal 1994 metais priimtą naują Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisą nuo 2010 metų darbingo amžiaus gyventojais bus laikomi vyrai nuo 16 iki 62,5 metų amžiaus ir moterys nuo 16 iki 60 metų amžiaus.