Termino apibūdinimas:
Svarbiausia šalies bankininkystės įstaiga, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja vyriausybė, siekdama garantuoti normalias banko paslaugas.
Jis reikalingas vyriausybei kaip iždo politikos įrankis.
Centrinis bankas kontroliuoja pinigų kiekį, daro įtaką ekonomikoje vyraujančiai pelno normai, saugo šalies tarptautines atsargas, leidžia banknotus, prireikus stabilizuoja valiutos kurso svyravimus, neleidžia augti valstybės skolai, kritiniu atveju atlieka skolintojo vaidmenį, apskritai – tai vyriausybės makroekonomikos politikos įrankis.