Termino apibūdinimas:
Nedirbantys, bet norintys dirbti ir ieškantys darbo darbingo amžiaus piliečiai, užsiregistravę arba ne darbo biržoje. Tai bedarbiai plačiąja prasme.
Remiantis tarptautiniais standartais bedarbiais laikomi visi asmenys, vyresni nei minimalaus amžiaus, nustatyto ekonomiškai aktyviems gyventojams, kurie apskaitos laikotarpiu:
- Neturėjo darbo;
- Buvo pasirengę tuoj pat pradėti dirbti;
- Ieškojo darbo.
Šie asmenys nebūtinai turi registruotis darbo biržoje ar gauti bedarbio pašalpą. Minėti kriterijai taikytini siekiant įvertinti individo realią padėtį.
Bedarbiai siaurąja prasme – darbingo amžiaus gyventojai, kurie dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių neturi darbo ir užsiregistravę valstybinėje įdarbinimo tarnyboje kaip ieškantys darbo, sugebantys ir pasirengę dirbti asmenys ir kuriems įdarbinimo tarnyba negali pasiūlyti tinkamo darbo.
Bedarbio statusas suteikiamas pagal specialius įstatymus. Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas (5 straipsnis) taip apibūdina bedarbio sąvoką: “Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje ir pasirengę profesiniam mokymui”. Remiantis šia samprata bedarbiais laikomi tik darbo biržoje užsiregistravę asmenys ir neįtraukiami ieškantys darbo piliečiai, kurie nesiregistruoja darbo biržoje. Tie asmenys, kurie nenori dirbti ir neieško darbo, priskiriami ne bedarbiams, bet ekonomiškai neaktyviems gyventojams.
