Termino apibūdinimas:
Šalies emisinio nacionalinio banko išleistas ir garantuotas ženklas.
Banknotų apipavidalinimas – įvairios nominalinės vertės popierinių pinigų apipavidalinimo būdas, kurį naudojant pinigams suteikiama skirtinga išorė.
Devynioliktame amžiuje dauguma piniginių ženklų buvo dengiami auksu, ir žmonės galėjo iškeisti savo banknotus į auksą. Šiandien daugelis vyriausybių turi tik nedideles aukso ir kitų vertybių atsargas, skirtas išpirkti valiutą, o likę piniginiai ženklai yra nepadengti t.y. išleistų į apyvartą pinigų suma tik dalinai padengta indėlininkų turtu.
Šalies įstatymai apiprėžia koks turėtų buti santykis tarp indėlininkų turto ir išleidžiamų pinigų.