Aukso standartas – auksu padengtų pinigų sistema, kurioje pinigai gali būti pakeisti auksu; šalių susitarimas leidžiantis nustatyti valiutos kursą laikantis aukso ekvivalento; pinigų sistema, kurioje vienintelė tarptautinių pinigų forma laikomas auksas. Teoriškai aukso standartas buvo “automatiško” reguliavimo mechanizmas pašalinant šalių mokėjimų disbalansą: pinigų trūkumą pa-dengdavo išoriniai aukso pavedimai, kurie sumažindavo šalies pinigų kiekį. Tai savo ruožtu sukeldavo šalies kainų defliaciją, importas tapdavo palyginti brangus, eksportas – pigus. Dėl to su-mažėdavo importas ir padidėdavo eksportas. Perteklių padengdavo vidiniai aukso pervedimai, kurie padidindavo šalies pinigų kiekį. Tai savo ruožtu sukeldavo infliaciją. Importas tapdavo palyginti pigus, o eksportas – brangus. Dėl to sumažėdavo eksportas ir padidėdavo importas. Taip būdavo sugrąžinama mokėjimų balanso pusiausvyra. Šalyje gali būti naudojamas aukso standartas, jeigu laikomasi tokių pagrindinių sąlygų: –          nustatomas tam tikras savo piniginio vieneto aukso kiekis; –          pinigų pasiūla šalyje griežtai priklauso nuo jos aukso atsargų; neribojamas aukso eksportas ir importas. Esant stabiliems valiutų kursams, mažinamas neapibrėžtumas bei rinka ir taip skatinama tarptautinė prekyba.Tačiau aukso standartui būdingi šie trūkumai: – reaguojant į užsienio valiutos pasiūlos bei paklausos pokyčius, šalyje gali kilti infliacija, nedarbas ir kiti neigiami reiškiniai; – jeigu išnaudojamos šalies aukso atsargos, aukso standartas negali būti naudojamas.