Bendriausia prasme reiškia fizinio turto susidėvėjimą. Kaip ekonominė kategorija ji yra pagrindinio kapitalo vertės dalis, kurios netenkama per tam tikrą laiką. Galimi trys amortizacijos atvejai:

1) naudojamas pagrindinis kapitalas fiziškai susidėvi;

2) laikui bėgant kinta pinigų perkamoji galia, pagrindinio kapitalo paklausa ir pasiūla bei kitos rinkos sąlygos, todėl kapitalas gali nuvertėti neatsižvelgiant į tai, ar jis naudojamas, ar ne;

3) dėl mokslinės technologinės pažangos gerėja naujo pagrindinio kapitalo savybės, o senasis kapitalas mažiau vertinamas, t. y. nuvertėja.

Amortizacija finansine prasme reiškia kapitalo vartojimo atskaitymus, rodančius per metus suvartoto kapitalo (darbo priemonių) vertę. Amortizacijos lėšos nepriskiriamos kuriam nors gamybos veiksniui kaip jo pajamos, jos yra investuojamos į gamybą, išsaugant pradinį darbo priemonių gamybinį pajėgumą. Kapitalas pamažu perkeliamas į produkcijos vertę. Taigi amortizacija yra fizinio turto realios vertės kasmetinis sumažėjimas, sisteminis šio turto vertės dalies nurašymas ir įskaičiavimas į produkcijos savikainą.