Termino apibūdinimas:
Doktrina, ginanti maksimalų rinkų ir konkurencijos naudojimą, koordinuojant ekonominę veiklą.
Valstybė atlieka tik tas funkcijas, kurias rinka negali įgyvendinti (nacionalinė apsauga, aplinkos apsauga ir kitas), bei tas funkcijas, kurios būtinos, kad įmonės ir rinkos efektyviai funkcionuotų. Pavyzdžiui, įstatymų leidimas. Įstatymdavystė turi nustatyti savininkų teises, juridiškai įteisinti antimonopolinę politiką, garantuoti, kad bus vykdomi sutartiniai įsipareigojimai.